Pasaulis pasikeitė: nuosavas automobilis nebėra būtinas – yra tokios paslaugos, kaip „City Bee“, „Bolt“ ir kitos. Tą patį automobilį galima tiesiog „įjungti“ į namuose esančią rozetę ir po kurio laiko važiuoti toliau. Kas galėjo pagalvoti? Gerus keletą metų atgal apsistojimas kito žmogaus namuose taip pat atrodė kiek keistokas, po to – super patrauklus dalykas, na, o dar po to visa tai išsirutuliojo į didžiulę industriją, kurios neabejotinas vėliavnešys – kompanija „Airbnb“ – šiuo metu vertinama dešimtimis milijardų USD. Ir jei apsistojant tuose pačiuose „kito žmogaus namuose“ negauname viešbučiams prilygstančio standarto, kaip mat skundžiamės. Pripratome keliauti, o ir gyventi, patogiai. Ir šioje vietoje aš ne tik apie (pa)gyvenimą keliaujant, bet ir apskritai apie gyvenimą.
Prisimenu, kai dabar jau pora metų atgal man paskambino geras draugas Laurynas Almanis – keliaujantis po pasaulį ir dirbantis nuotoliniu būdu, taigi, tikrasis taip vadinamas „digital nomad“ (uždirbantys naudodami technologijas dirbdami nuotoliniu būdu): „Tomai, darom co-living’ą Vilniuje.“
Darom, neužtrukau su atsakymu.
Tad dabar, praėjus dviem metams nuo to, kai pradėjome „Coliving Vilnius“ (daugiau bandomąjį projektą ne verslą), galima pasidalinti bei atskleisti ir daugiau apie tai, kodėl jauni, įdomūs, sėkmingi žmonės renkasi gyventi „co-living’uose“, arba kaip aš tai gan drąsiai vadinu – naujųjų laikų bendrabučiuose. Nes nereikia šioje vietoje vynioti į vatą – angl. communal living, co-living, bendros virtuvės ir svetainės – ar tik ne tai, apie ką ir yra, ar bent buvo, bendrabučiai?
Tuomet, dabar suprantu, tai buvo drąsus žingsnis, kadangi apie tai, kas tas „co-living’as“, Lietuvoje, be manęs ir Lauryno, žinojo kokie trys žmonės. Ir tie – mūsų draugai, kuriems apie tai pasakojome. Bet mums tai atrodė labai patrauklu, pasaulyje tokia koncecija jau buvo beįgaunanti pagreitį, patys tikėjome tuo, o ir norėjome bent pabandyti tokiame dalyke gyventi.
„Wow, kaip nerealu! Visai kaip Niujorkas!“ – tokių ir panašių atsiliepimų sulaukėme daugybės, kai surengėme atidarymo renginį.
„Bet kuo tai skiriasi nuo kelių draugų, tiesiog besinuomojančių butą?“ – išgirdome ir lengvos kritikos ar neužtikrintumo, ar tikrai tai, ką darome, taip jau naujoviška ir „cool“.
„Bet tai yra… Naujųjų laikų bendrabutis“,– su šypsena pratęsdavau.
Taip prasidėjo itin įdomi kelionė, savotiškas tyrimas, siekiant suprasti, kur link apskritai eina pasaulis (kadangi „co-living’e“ apsigyvenantys žmonės – labai kosmopolitiški, po pasaulį keliaujantys lietuviai arba iš užsienio keliems mėnesiams atvykę svečiai) ir kaip tokia koncepcija veikia.
Kažkada apie tokį dalyką kaip „co-working’as“ (bendradarbystės erdvės) taip pat nelabai buvome girdėję. Atsimenu, kai lankiau pasaulinį „co-working’o“ gigantą „WeWork“ Niujorke, Los Andžele, Londone ir tuomet tik pasvajodavau: o, kad taip Lietuvoje. Ir štai, prašau: nuo nerealiojo „Happspace“ (dabar jau turbūt „Workland“) ar nediduko ir stilingo „Wolf Space“. O kur dar „AltSpace“, „Uma“, „Rise“, atkeliaujantis „Spaces“ ir kiti. O kaip gi bus su „co-living’u“? Juk čia ne darbo metu virtuvėje paplepėti su kitų įmonių darbuotojais, čia GYVENTI kartu!
Grįžtu prie „Coliving Vilnius“. Tai yra per du viršutinius pastato aukštus išsidėstę erdvūs ir stilingi apartmentai. Penki miegamieji, du vonios kambariai, dvi svetainės, terasa, iš kurios atsiveria vaizdas į visą senamiestį. Per du projekto gyvavimo metus jame jau spėjo pagyventi 40 žmonių iš Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos, Kanados, Šveicarijos ir kitų šalių. Vidutiniškai – keletą mėnesių. Kas tie „co-living’o“ gyventojai, turbūt įdomu? Kaip pavyzdys – studijuoti atvykstantys žmonės, kurie nori gyventi ne tik patogiai, bet ir socialiai.
Bendrabutis (Dieve, padėk) pasiūlys, švelniai tariant, kitokią socializaciją. Galima nuomotis butą, tačiau tokiu atveju didžioji dalis bendravimo – tik mokymo įstaigos rėmuose. Jauni profesionalai, dalį laiko keliaujantys po pasaulį, dalį leidžiantys Lietuvoje. Ir, vėlgi, norintys ne tik patogiai gyventi, bet ir turėti aplink save tam tikrą bendruomenę. „Coliving Vilnius“ atveju visa tai jie gauna: organizuojame įvairius renginius – nuo vėlyvųjų pusryčių iki vakarėlių, esu pasikvietęs įvairiausių įdomių žmonių, tokių kaip Ignas Bakėjus ar Simona Burbaitė. Mūsų aplink pusryčių stalą besirutuliojusį pokalbį transliavome per „Facebook“. Įvairios reklamos, kūrybos agentūros yra filmavusios laidas, reklaminius klipus šiose erdvėse.
Tikiu, jog visai netolimoje ateityje, pasaulis gyvens narystės (angl. membership) pagalba. Jau minėjau „City Bee“ ir „Bolt“. Į parduotuvę maisto produktų eiti taip pat nebebūtina – yra „Barbora“, „Wolt“. Savotiškos narystės modeliu veikia kasdieniai maisto servisai, tokie, kaip „7pack“ ar „Health State“, kurie ne tik rūpinasi jumis ir tuo, ką valgote, bet ir užtikrina, kad tas pasirūpinimas sukeltų jums kuo mažiau rūpesčių.
Taip pat ir mes, startavę su „Coliving Vilnius“, paslaugos modelį iškart padarėme taip vadinamą „viskas įskaičiuota“. Čia apsistojantys, gyvenantys moka tam tikrą mėnesio nuomos mokestį (priklausomai nuo kambario dydžio jis svyruoja nuo 400 iki 500 Eur) ir jiems nereikia niekuo rūpintis: nereikia kiekvieną mėnesį tikrinti skaitiklių parodymų, mokėti už internetą ir netgi nereikia tvarkyti namų – tuo pasirūpina tvarkytojos, kurios taip pat yra bendruomenės dalis ir kurioms, jau kiek vyresnėms moterims, buvo įdomu atrasti ir suprasti tokius štai naujoviškus (gyvenimo) modelius.„Co-living’as“ pasaulyje įgauna milžinišką pagreitį: vieną praėjusių metų mėnesį į du tokius startuolius buvo investuota po milijardą USD. Milijardą. Skirtą tam, kad tie naujųjų laikų bendrabučiai bei juose besikuriančios bendruomenės būtų itin patrauklios bei patogios!
Vienas iš minėtų startuolių – Vokietijos įmonė „Medici Living“, vystanti „co-living’o“ prekinį ženklą „Quarters“. Taigi, „Quarters“, kartu su charizmatiškuoju jų įkūrėju Guntheriu Schmidtu, įrodė, kad gali būti tie, kurie veda visą šį judėjimą į priekį: jau veikiančios „Quarters“ vietos Berlyne, Niujorke ar Čikagoje rodo pavyzdį pasauliui. Nuo to, kaip turi būti suplanuotos ir įrengtos erdvės, iki to, kaip turi būti dirbama su bendruomene, o ir technologijomis.
Teko keletą kartų susiskambinti su minėtu Guntheriu. Kažkada, dar tik mums startavus su vilnietiškuoju projektu, jis teigė negalvojąs apie Lietuvą. Galbūt, bet tik galbūt, svarstytų nebent visas Baltijos šalis kaip vieną – no surprise, taip sakant. Tačiau dabartinė jų plėtra bei investuotojų pasitikėjimas (milijardas USD, visgi, yra milijardas USD) keičia žaidimo taisykles: Guntheris teigia, jog net ir tokiam jau pasauliniam žaidėjui yra įdomūs pastatai centrinėse įvairių miestų vietose. Fingers crossed – už Vilnių, Rygą ir Taliną.
Bet pereikime prie Lietuvos, jos nekilnojamojo turto (NT) vystytojų bei to, kaip galbūt pasikeis miestiečių gyvenimas Vilniuje. O ir, tikėtina, Kaune. Ir kodėl vis daugiau ir daugiau žmonių rinksis alternatyvas nuosavo būsto turėjimui ar įprasto būsto nuomai.
Per pastaruosius keletą mėnesių sulaukiau klausimų bei užklausų iš keturių NT vystytojų, su dar dviem apie skirtingus verslo, susijusio su apgyvendinimu, NT nuoma, modelius, kalbėjome susitikę kavos ar pietų. Visi jie svarsto apie tai, jog gali, o ir planuoja, išvystyti daugiabučius, skirtus nuomai. Tačiau jeigu komercinių patalpų nuoma yra jiems gerai suprantama, tai kalbant apie gyvenamąsias – daugiau nežinomųjų. Juolab kad vystant visą daugiabutį, kalba eitų ne tik apie „co-living’ą“ (kas yra taip vadinamas vidutinio laikotarpio apgyvendinimas), bet ir apie trumpalaikę, o ir ilgalaikę, nuomą. Todėl šioje vietoje – nemažai dalykų, apie kuriuos reikia pamąstyti.Bet kokiu atveju – ar kalbėtume apie „coliving’ą“, ar, tarkim, apie trumpalaikę nuomą, tam tikri dalykai yra tie patys: ar kelioms dienoms, ar keliems mėnesiams į miestą atvykęs žmogus nori jaustis, kaip atvykęs į „home away from home“, taigi, saugus.
Saugumas ir patogumas yra neabejotinai du iš svarbių faktorių, kodėl žmonės renkasi gyventi taip vadinamuose naujųjų laikų bendrabučiuose. Tuo pačiu vis daugiau jų, vis daugiau mūsų, norime, kad visi procesai būtų kuo mažiau juntami ir reikalautų kuo mažiau laiko: jau minėjau apie skaitiklių parodymų nurašymą, mokėjimus už interneto paslaugas ir kita. Mano minėtas pasaulio keliavimo link gyvenimo narystės pagalba modelis įgauna vis didesnį pagreitį. Pasauliniai „coliving’o“ startuoliai tos pačios narystės pagalba jums siūlo ne tik apsistojimą skirtingose pasaulio vietose – nuo Londono iki Tokijo ar Balio – bet ir bendruomenę.
Mes tą bendruomenę stengiamės kuruoti rengdami jau minėtus pačius įvairiausius renginius, o ir supažindindami į miestą atvykstančius svečius su jiems reikalingais žmonėmis ar visaip kitaip pagelbėdami, kad jų įsikūrimas būtų kuo sklandesnis. Arba kad po pasaulį vienokiais ar kitokiais tikslais keliaujantis žmogus, keletą mėnesių praleidžiantis Lietuvoje, galėtų rinktis ne tik apsistojimą nuomojamame bute, o ir to alternatyvą – kur kas įdomesnę!
