Kaip trumpalaikė nuoma atlaikė Covid-19 ataką?

Trumpalaikei nuomai ir jos administratoriams netikėtai pasaulį savo gniaužtuose supančiojęs Covid-19 nebuvo dovanėlė. Šis sektorius, kaip ir viešbučiai bei turizmas, nukentėjo bene labiausiai iš visų. Tačiau su Covid’u gyvename jau antrus metus, o ir nepanašu, kad virusas kažkur dingtų. Tad kokios jo pasekmės trumpalaikės nuomos rinkai, praėjus pusantrų metų nuo pandemijos įsisiautėjimo?

Norėdami atsakyti į šį klausimą, palyginome keletą skaičių iš „Houseys“ statistikos: antrąjį ir trečiajį šių metų ketvirčius su analogišku laikotarpiu 2019 m., kuomet Lietuvoje apie virusą dar niekas nekalbėjo.

Ką gi pamatėme analizuodami? Visų pirma, į akis krenta apartamentų užimtumo statistika. Bendras „Houseys“ valdomų apartamentų portfelio užimtumas antrąjį ir trečiajį šių metų ketvirtį siekė 90 proc. Palyginimui, 2019 m. šis skaičius siekė apie 75 proc.

Statistika remiasi keletu analogiškų apartamentų ir jų užimtumo skaičiais. Štai, pavyzdžiui, dviejų miegamųjų apartamentai Vilniaus Senamiestyje šių metų 2 ir 3 ketvirčiais buvo užimti 95% laiko. Tie patys apartamentai 2019 m. buvo užimti 74.9% laiko. Studija Naujamiestyje šiemet buvo užimta 89,6% laiko, kai tuo tarpu prieš dvejus metus – 85,2%. Trijų miegamųjų butas Vilniaus Senamiestyje šiemet buvo užimtas 90 proc. laiko, kai tuo tarpu 2019 m. – tik 65 proc.

Kas atsitiko, kad užimtumo skaičiai per pandemiją taip išaugo? Visų pirma, mažesnė pasiūla. Nemaža dalis butų savininkų, nuomavusių savo turtą (patys ar per administruojančias įmones) trumpiems laikotarpiams, užėjus pandemijai išėjo iš šios rinkos ir perėjo į ilgalaikę nuomą. Todėl sumažėjus pasiūlai, o paklausai vis labiau ir labiau grįžtant, užimtumo skaičiai ženkliai išaugo. Visų antra – ilgesnė apsistojimo trukmė. Po 2020 m. pradžios konvulsijų ir nežinomybės, stebėjome nuosekliai, per visus 2020 m. ilgėjusią apsistojimo trukmę.

Atsigavo ir įvairios kelionės apskritai. Į Lietuvą vėl pradėjo važiuoti studentai, įmonės nebebijo atsivežti specialistų kelių mėnesių laikotarpiams. Galų gale, skiepai leido išdrąsėti ir paprastiems keliautojams, kurie per daugiau nei metus išalko naujų kelionių bei įspūdžių.

Taigi, rinka atsigauna, užimtumo skaičiai puikūs, tačiau kaip su pajamomis? Galbūt didelis užimtumas yra pasiekiamas mažesnių pajamų sąskaita? Pasižiūrėkime.

Palyginimui vėl paėmėme tuos pačius apartamentus bei jų sugeneruotas pajamas per antrąjį bei trečiajį 2019 ir 2021 m. ketvirčius. Taigi, trijų kambarių apartamentai Vilniaus Senamiestyje 2019 m. per du ketvirčius vidutiniškai sugeneravo 2389 eur per mėnesį. Tie patys apartamentai šiemet per du ketvirčius sugeneravo po 2181 eur / mėn.

Kitas pavyzdys: studija Naujamiestyje 2019 m. per mėnesį vidutiniškai uždirbo po 975 eur. Ta pati studija šiemet kas mėnesį vidutiniškai rinko po 959 eur.

Taigi, iš šių skaičių matome, kad pajamos šiek tiek mažėjo, nors ir nedaug: pirmu atveju jos traukėsi 8,7%, antruoju – 1,6 proc.

Iš viso to, ką čia matome, galime padaryti keletą išvadų:

• Nors trumpalaikės nuomos užimtumas išaugo, tačiau kainos krito. Greičiausiai taip yra todėl, kad konkuruoti tenka su viešbučiais, kurie smarkiai sumažino savo kainas. Taip pat įvažiuojamojo turizmo srautai dar anaiptol nėra atsigavę.
• Trumpalaikės nuomos pajamos dėl išaugusio užimtumo jau beveik prisivijo 2019 metus, kas yra gera žinia turto savininkams, siekiantiems didesnės grąžos, nei iš ilgalaikės nuomos.
• Geriausius rezultatai – puikiai įrengtų apartamentų centrinėse sostinės lokacijose – Senamiestyje, Naujamiestyje bei Užupyje / Paupyje.
• Iš didelio užimtumo matome, kad trumpalaikės nuomos rinkoje yra didelė paklausa, kurią reikia patenkinti. Tad dabar – puikiai tinkamas laikas po truputį iš ilgalaikės nuomos grįžti į šį segmentą.